3 DIENŲ STOVYKLA NIDOJE ,,TARP ŽEMĖS IR DANGAUS 2026"
Daugiau informacijos paspaudus apačioje esantį mygtuką <3
STOVYKLA ,,Tarp Dangaus ir Žemės" 2024 - Juodkrantė - Nida
Stovykla „Tarp Dangaus ir Žemės“ gimė spontaniškai – kaip ir dažnai, netikėčiausia idėja atėjo tarsi nuleista iš Dangaus į mano žemišką protą. Tokios idėjos – pačios nuostabiausios.
Kuršių Nerija – tai vieta, kuri iš tikrųjų jaučiasi kaip esanti tarp Dangaus ir Žemės. Sala, iš abiejų pusių apsupta marių ir jūros, smėlis – tarsi išpurentas pačios laisvės dvasios. Norisi tiesiog nusimesti viską – ir rūbus, ir mintis – ir gerai pasivolioti smėlyje, pasileisti plaukus, įkvėpti vėjo ir vėl pasijausti gyvai.
Jūros krantas čia ypatingas – švarus, nenuvaikščiotas, tylus. Jis kviečia susijungti su gamta, su savimi.
Ši stovykla kvietė rezonuoti su viskuo, kas yra, paleisti tai, kas buvo ir pažinti visai kitą poilsio kokybę – tokią, kurioje gyja ne tik kūnas, bet ir siela.
„Juodojo kranto SPA“ priėmė mus į savo unikalią, šviesos kupiną erdvę, kur vyksta sakralios praktikos, atliekami masažai, o malonumą kūnui teikia jakuzi apsupta pušyno, kurio muzika ramina sielą. Šioje ypatingoje vietoje: kasryt ir kas vakarą praktikavome jogą, giliai kvėpavome rebefingo sesijose, atlikome savimasažą, reiškėme kūrybą – rankomis lipdydami iš molio.
Čia mes kūrėme saugią, sakralią erdvę, kurioje galėjome jausti save, būti tikrume, paliekant visą išorinį pasaulį ir reikalus už durų.
Taip pat mėgavomės ypatinga kelione per marias su nuostabiuoju kapitonu –
Arūnu Bartkevičiumi Ananda Čaitanja (Ananda Čaitanya Das).
Jis mus nuplukdė į pačią gražiausią, ramiausią marių vietą, kur atsiveria žmogaus nepaliestos kopos – laukinė, tyli, šventa gamtos erdvė. Ten, jachtoje, liūliuojami švelnių bangelių, patyrėme garsų sesiją su Tibeto dubenimis. Skambesys mus nukėlė į vidinį ramybės uostą, kur išnyko laikas, rūpesčiai ir protas nurimo.
Kapitono buvimas – tai ne tik profesionalumas, bet ir gili dvasinė patirtis. Bhakti jogas, Krišnos sąmonės pasekėjas, kurio atsidavimas Dievui ir savo misijai juntamas vos tik įžengus į jachtą ir tarus pirmąjį ,,labas". O jachtą saugo dievybių energija – ją jaučia širdis.
Po rytinių praktikų mėgavomės vėlyvais pusryčiais, kuriuos ruošėme pačios – tai buvo nuostabi, bendrystę kurianti patirtis.
Maistui skyriau ypatingą dėmesį: atrinkau aukštos kokybės produktus, kuriuos pati naudoju ir kuriais su meile norėjau pasidalinti.
Dalinausi vegetariškais, paprastais, bet maistingais receptais, kurie maitina ne tik kūną, bet ir širdį.
Mūsų pusryčių stalas buvo gausus – ne tik gyvo, tikro maisto, bet ir šviesių emocijų, dėkingumo, buvimo kartu.
Turiu vieną taisyklę maistui, kai laikausi balanso - maistas turi būti gamintas, augintas geroje, laimingoje energijoje, o jei ne - tuomet valgomas laimingoje būsenoje.
Turėjome trumpą, bet gilią kvėpavimo praktiką, plūduriuodamos vandenyje – tai priminė buvimą mamos įsčiose, saugume, tyloje, švelniame supime.
Po praktikos tiesiog buvome.
Stebėjome saulėlydį, kai saulė raudonavo lyg sirpstanti vyšnia, tyliai tirpo marių ramybėje.
Tai buvo akimirka, kai nieko netrūko. Tik buvimas, kvapas, ir viskas, ko reikia – jau čia.
Moterų grožis vis plačiau skleidėsi vėjo gūsiuose, saulės kaitroje ir smilgų šokyje..
Taip gera buvo patirti buvimą ,,Tarp Dangaus ir Žemės", kuris paliko neišdildomą jausmą mūsų širdyse.. Dėkoju visoms, kas buvo, visiems, kas prie to prisidėjo resursais, savo geromis mintimis ar žodžiais ir žinoma aukščiausioms jėgoms, kurios teikė palaikymą ir vedimą visos stovyklos metu.
