KONTROLĖ
Sakoma, kad gyvenime vienintelis pastovus dalykas yra nepastovumas. O jame iš ties, tiek daug pranos - gyvybinės energijos ! Kai pavyzdžiui įsimylime, mes kylame ant sparnų, viskas gražu, taip lengva stengtis ir būti geriausia savo versija, lengva duoti, lengva priimti.
Kas vyksta, kai šis jausmas baigiasi ? Ak ! Taip norisi tai pakartoti ir vėl jaustis, kaip ant sparnų..Kartais taip norisi, kad net imamės ieškoti ir kito partnerio, kitos pradžios, kad vėl įkvėptume tos stebuklingos pranos ir kiltume aukštyn. Arba kai keičiame darbą, šalį, kai patenkame į naują aplinką, arba tiesiooooog, kai pasiduodame savo vidiniam vaiko šauksmui ir padarome , kokią ,,nesamonę", ,,neprotingą veiksmą", pavyzdžiui padarome kūlverstį ant žolės, pakeliui į parduotuvę, įlipdami su rūbais i ežerą, arba dar geriau ! Be rūbų ! Arba išsimaudome baloje ! Mes tampame gyvi, išeiname iš taisyklių bei iliuzijų rėmų, suaktyvėja visi ir laimės ir streso hormonai, sveikas adrenalinas pripildo mūsų kūną ir įjungia mumyse elektrą.
Prana yra energija, kuriai lemta nuolat judėti, tik tada ji bus gyvybinė. Ir ji gyvena gyvybingume, kisme. O jei kontroliuojame, mes negalime priimti pokyčių, mes nuolat kažko bijome..Bijome pradėti, nes o, kas jei ? Nuolat bijome pabaigti, nes bijome, kad tai niekada nebepasikartos Nuolat laukiame, nuolat siekiame kažką įvykdyti, kažkur nueiti, kažką padaryti. Imamės kontroliuoti, kai nepasitikime aukštesniąją galia, netikime, kad gyvenimas pats iš savęs yra teisingas ir palankus. Tuomet imame kiekvieną dalyką į savo rankas, taisome, konstruojame ir laikome tol, kol patys išvirstame iš pado. Tuo metu mes veikiame iš baimės prarasti viską, ką kūrėme savo realybėje. Mes taip bijome, kad laikomės įsikabinę į savo lūkesčius ir iliuzijas, pilnai suleidę nagus ir dantis..
O kas jei paleidžiame kontrolę, paleidžiame lūkesčius ir baimes, įsivaizdavimus, koks skirtumas iš ties ? Koks išbandymas, gauti kūną ir protą, taip lengvai paveikiamą, taip lengvai pripratinamą.. Ir ateiname būtent į šią žemę, kur tiek daug pagundų, to prie ko taip lengva prisirišti. Susitapatiname su kūnu ir protu, kad atsitapatintume, susikaustome, kad išsilaisvintume ir vėl judėtume kisme tarp aplinkybių, tarp realybių, tarp šviesos ir tamsos ir išliktume vieninteliu nekintantamuoju, visiškai laisvu ir nepriklausomu