MAGNOLIJA KAŽKADA BUVO TIK SĖKLA
Ši magnolija kadaise buvo tik sėkla, pilna potencialo tapti medžiu su štai tokiais nuostabiais žiedais!!! Sėkla juk nekreipia dėmesio į tai, kas jai sako, jog ji tik sėkla – beveik kaip siemka! Greičiausiai svarbu, į kokias rankas ji pateks: vienas gal ją suvalgys kaip siemką, kitas – pasodins į žemę ir su rūpesčiu, kantrybe, atsidavimu 20 metų lydės realizacijos kelyje.
Taip ir savo gyvenimo darbuose, santykiuose, tiesiog buvime – sėjame ten savo sėklas ir padedame joms virsti arba vaisiais, arba tiesiog be pagarbos ir kantrybės suvalgome, lyg kokią saulėgrąžą, išspjaudami lukštus.
Sėkla yra kažkas mažo, beveik nematomo, bet turinčio nematomą potencialą tapti kažkuo! Priklausomai nuo sėklos rūšies ir kokybės, jos potencialaus turinio – mes atitinkamai gauname ir rezultatą.
Kiekviena mintis yra sėkla: ar tai mintis apie karą, ar taiką, apie Mėnulį ar Saulę, pasitikėjimą ar baimę būti vėl apgautam, apie baimę ar drąsą.
Kokioje terpėje šios sėklos gali augti geriau? Kaip galiu padaryti palankesnes sąlygas, kad sėkla augtų lengvai?
Taip pat galime klausti apie save: man trūksta meilės ar ramybės. Kokioje terpėje mano meilė gali augti geriau? Kaip galiu padaryti palankesnes sąlygas, kad meilė manyje augtų lengvai?
Ką šis mano troškimas man nori pasakyti? Kaip galiu savimi pasirūpinti? Ką man reiškia jaustis mylimai? Koks jausmas būti meilėje?
Aš esu meilėje. Aš esu pilnatvėje. Tuomet medis pasidabina žiedais, žiedai skleidžiasi ir vibruoja nuostabiu grožiu bei skleidžia aromatą visiems, kas tik pro jį praeina.
Ar jaučiate, ką noriu pasakyti?